Auksinis spektras: suprasti spalvines aukso variacijas

9K auksas (Europos ženklas: 375): 9K auksas, kurį sudaro 37,5 % aukso ir 62,5 % kitų metalų, yra tvirtas pradinio lygio juvelyrinių dirbinių pasirinkimas. Dėl mažesnio aukso kiekio jame išryškėja vario spalva, kuri dažnai įgauna išskirtinį rausvą atspalvį.

10K auksas (Europos ženklas: 417): 10K auksas, kurio 41,7 % sudaro auksas, o 58,3 % – kiti metalai, pasižymi malonia spalvų gama, kartu išlaikydamas tvirtumą ir ilgaamžiškumą.

14K auksas (Europos ženklas: 585): 14 karatų auksas, sudarytas iš 58,5 % aukso ir 41,5 % kitų metalų, užtikrina pusiausvyrą tarp kokybės ir patvarumo, o tai yra palankus kompromisas tarp kainos ir tikrosios kokybės.

18K auksas (Europos ženklas: 750): 18K auksas, kurio 75 % sudaro auksas, o 25 % – kiti metalai, yra aukščiausio lygio pasirinkimas tiems, kurie ieško juvelyrinių dirbinių tvirtumo ir grynumo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad 18 karatų aukso geltona spalva yra ryškesnė, todėl 18 karatų rožinis auksas įgauna oranžinį –raudoną atspalvį.

24 karatų auksas (Europos ženklas: 999): Grynas auksas, kurį sudaro 99,9 % aukso, paprastai naudojamas monetoms, luitams ir nedėvimiems daiktams. Jis naudojamas kaip investicija arba medicinos prietaisuose – netinka kasdien nešiojamiems papuošalams.

Kaip minėta anksčiau, grynas auksas yra ypač minkštas ir lengvai pažeidžiamas. Kasdieniam nešiojimui, ypač žiedams ir apyrankėms, kurios dažnai trinasi, patartina rinktis mažesnio karato, geriausia 10-14 tūkst. karatų. Auskarus ir vėrinius, kurie rečiau susiduria su kietais paviršiais, galima drąsiai rinktis 14-18 karatų vertės. 18-24 karatų juvelyrinius dirbinius, skirtus ypatingoms progoms, geriausia nešioti atsargiai ir rūpestingai, kad būtų išsaugota jų būklė.

Istorijos bėgyje įvairios aukso spalvos buvo tai madingos, tai nemadingos. Žaliojo aukso naudojimas užfiksuotas jau 860 m. pr. m. e. Senovės Egipte, Akado imperijoje ir Persijoje. Tuo metu jis buvo žinomas kaip elektrumas – natūralus sidabro ir aukso lydinys.

Tačiau rožinio aukso ištakos siekia XIX a. Rusiją, kur Carlas Fabergé jį naudojo savo puošniems kiaušiniams. Vėliau, XX a. pradžioje, rožinį auksą savo išskirtiniams papuošalams ir sužadėtuvių žiedams daugiausia naudojo aukštos socialinės padėties moterys. Dėl švelnaus atspalvio ir būdingos vintažo įkvėptos atmosferos jis plačiai paplito papuošalų gamyboje 2010-ųjų pradžioje.

Baltasis auksas atsirado XIX a. pabaigoje, tačiau tik 1912 m. Pforcheime, Vokietijoje, jis pradėtas pardavinėti komerciniais tikslais. Pforcheimas istoriškai žinomas kaip pirmaujantis juvelyrikos ir laikrodžių gamybos miestas pietvakarių Vokietijoje. Iki 1920-ųjų baltasis auksas išpopuliarėjo kaip pigesnė ir prieinamesnė platinos alternatyva.

Baltasis auksas

Baltasis auksas, išsiskiriantis spindinčia išvaizda, gaunamas maišant gryną auksą su įvairiais baltaisiais metalais, pavyzdžiui, sidabru, nikeliu, paladžiu arba platina. Norint išgauti baltą atspalvį, aukso žiedai dažnai panardinami į rodį, kuris ne tik suteikia į chromą panašią apdailą ir panaikina baltus atspalvius, bet ir tarnauja kaip apsauginis sluoksnis nuo įbrėžimų. Norint išsaugoti baltą blizgesį, rekomenduojama kas kelerius metus papuošalus periodiškai „permirkyti“ – tai praktiška priežiūra, kad jie būtų patvaresni ir tvaresni. Baltasis auksas yra universalus ir rafinuotas pasirinkimas, kuris gali skirtis pagal karatų skaičių ir įperkamumą. 

Geltonasis auksas

Geltonojo aukso spalva išgaunama maišant gryną auksą su sidabru ir variu, taip išsaugant pirminę spalvą ir padidinant patvarumą. Šis atspalvis dažniausiai pasirenkamas tarp aukso atspalvių. Jis ne tik labiausiai hipoalerginis, bet ir reikalauja mažiausiai priežiūros iš visų aukso spalvų. Be to, geltonasis auksas gražiai kontrastuoja ir papildo deimantus ir tradiciškai pripažįstamas kaip elegantiškas pasirinkimas.

Rožinis auksas

Vario pridėjimas į geltonąjį auksą yra pagrindinis veiksnys, lemiantis rožinio aukso rausvus atspalvius, o rožinės spalvos intensyvumas priklauso nuo pridėto vario kiekio. Rausvas atspalvis nereiškia, kad sidabro grynumas yra mažesnis, jis reiškia tik mažesnį sidabro kiekį. Tačiau dėl to, kad kaip pagrindas naudojamas nebrangus varis, šis aukso atspalvis, palyginti su kitais aukso atspalviais, yra prieinamesnis. Rožinio aukso juvelyriniai dirbiniai paprastai būna nuo 18 iki 12 karatų. Rožinis auksas puikiai tinka romantiškesniam ir moteriškesniam įvaizdžiui, kuris taip pat nepavaldus laikui. Nepaisant rožinio aukso žavesio, jis nėra hipoalerginis, todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kai jį ketinama dovanoti. Rožinis auksas puikiai dera su turkio ir šviesiai geltonais brangakmeniais. 

Violetinis auksas

Violetinis auksas, palyginti neseniai papildęs aukso lydinių spektrą, buvo sukurtas 2000 m. Jis sudarytas iš 80 % gryno aukso ir 20 % kitų metalų komponentų – dažniausiai pasirenkamas aliuminis. Purpurinio aukso sudėtis yra trapesnė nei kitų aukso lydinių, todėl juvelyriniuose dirbiniuose jis paprastai nenaudojamas atskirai, o dažnai inkrustuojamas arba derinamas su tradiciniais aukso lydiniais, siekiant padidinti estetinį patrauklumą ir struktūrinį vientisumą.

Raudonasis auksas

Raudonasis auksas, suformuotas pridedant vario, pasižymi šiltu atspalviu ir dažniausiai naudojamas senovinių ir antikvarinių juvelyrinių dirbinių dizaine. Panašus į rožinį auksą, tačiau įperkamesnis variantas.

Žaliasis auksas

Žaliasis auksas taip pat yra viena iš retesnių aukso spalvų, palyginti su tradiciniu geltonuoju ar rožiniu auksu, tačiau dėl savo unikalios ir išskirtinės išvaizdos kartais naudojamas juvelyriniuose dirbiniuose. Jis gaminamas maišant gryną auksą, varį, sidabrą ir cinką, o konkrečios lydinio sudedamųjų dalių proporcijos lemia žalios spalvos atspalvį ir ilgaamžiškumą. 

Mėlynas auksas

Atsiranda dar viena egzotiška aukso spalva, dažnai gaunama iš aukso ir galio arba indžio lydinio. Arba auksas, sujungtas su geležimi ir nikeliu, kaitinamas oksiduojant geležį, įgauna unikalų ir išskirtinį atspalvį.

Pilkas auksas

Pilkasis auksas taip pat yra mažiau žinomas aukso lydinys, išsiskiriantis unikaliu atspalviu. Dažniausiai jis sudarytas iš aukso ir paladžio, tačiau gali būti gaminamas ir derinant sidabrą, manganą ir varį tam tikrais santykiais.

Juodasis auksas

Juodasis auksas reiškia ne natūralią aukso formą, o tamsios išvaizdos aukso lydinį. Tai pasiekiama baltąjį arba geltonąjį auksą apdorojant arba dengiant juoduoju rodžiu arba kita tamsia danga, kuri taip pat suteikia apsauginį sluoksnį. Ją taip pat reikia prižiūrėti, nes juoda danga laikui bėgant gali nusidėvėti.