Šis saitas naudoja "cookies", kurie renka duonys, kad padėti Jums su teisingu turiniu ir reklama. Tęsiant šio saito naudojimą, Jus sutinkate, kad mes laikisyme ir naudosime куки Jūsų įrenginy

Blogas

0 0
Jūsų krepšys tuščias.

Sintetiniai akmenys

 

Pastaruoju metu daug ginčijamasi dėl sintetinių akmenų trūkumų ir privalumų. Vieni sako, kad jie nieko neverti, o kiti – kad tai naujos galimybės juvelyrams ir pirkėjams.

Mes nusprendėme sudėlioti visus taškus ant „i“ ir išsiaiškinti, ko iš tikrųjų verti sintetiniai įdėklai.

Analogas ar imitacija?

Pirmiausia atskirkime sąvokas.

Sintetintas juvelyrinis akmuo – tai visiškas gamtinio mineralo analogas, tačiau – sukurtas laboratorijoje. Savo struktūra, fizinėmis ir cheminėmis savybėmis jis visiškai identiškas gamtiniam. Tuo tarpu imitacija vadinama medžiaga, kuri atkartoja tik išorines akmens charakteristikas, bet ne jo sudėtį ir savybes.

 

Sintetintus akmenis dar įprasta vadinti „dirbtinai išaugintais“, nes jų sukūrimo procesas imituoja mineralų augimą gamtinėmis sąlygomis. Tačiau taikant šiuolaikines technologijas ir metodus akmens gimimas ir augimas laboratorinėmis sąlygomis vyksta gerokai greičiau. Šį skirtumą galima palyginti su tuo, kaip retos gėlės auga laukinėje gamtoje ir kaip oranžerijoje, kur sudarytos visus būtinos sąlygos, kad žiedai užaugtų dideli, ryškūs, o žydėjimas truktų kuo ilgiau.
Sukurtos idealios sąlygos mineralų augimui leidžia specialistams daryti tam procesui įtaką, tobulinant vienas ar kitas akmens charakteristikas. Todėl dirbtinėmis sąlygomis išauginti pavyzdžiai identiški pačios aukščiausios kokybės mineralams.

 

Šiuo metu sintetinių akmenų gamybos centrai yra daugelyje pasaulio šalių.

Kam gaminami sintetiniai akmenys

Pirma, sintetiniai akmenys, leidžia iš esmės sumažinti papuošalų su „brangiaisiais“ intarpais kainą. Pavyzdžiui, rubino, safyro ir smaragdo analogais juvelyriniuose dirbiniuose tampa sintetiniai rubininis ir safyrinis korundai ir hidroterminis smaragdas. Todėl kiekviena moteris galės nusipirkti papuošalą su dideliais intarpais, atitinkančiais aukščiausios kokybės brangakmenius.

Šiuo metu egzistuoja griežtos teisinės normos, reguliuojančios juvelyrinių akmenų žymėjimo ir pavadinimo normas. Pagal jas žodis „sintetinis“ būtinai nurodomas gaminio su tokiais intarpais etiketėje.

Antra, sintetinimas leidžia siekti akmens tobulumo: maksimalaus švarumo, šviesos sodrumo, aukštų optinių savybių. Gamtiniai akmenys ne visada idealūs. O jeigu tokių pavydžių atsiranda, papuošalus su jais gali leisti sau vienetai.

Trečia, sintetinai intarpai juvelyrikoje leidžia pakeisti gamtinius akmenis iš išsemtų radimviečių. Pavyzdžiui, sovietiniais laikais aleksandritas buvo laikomas „neturinčiu pramoninio intereso“, todėl vienintelė kasykla Urale buvo greitai išsemta ir uždaryta. Todėl nuo 1980 metų aleksandritus pradėta auginti dirbtiniu būdu.

Dirbtiniai akmenys

 

Atskirai reikia pakalbėti apie sintetinius intarpus, kurie nelaikomi gamtinių akmenų analogais, o nuo pat pradžių yra mokslininkų tyrimų rezultatas. Prie tokių priskiriami fianitai, Swarovski Zirconia, Swarovski kristalai, sitalai ir safyrinis stiklas.

 

Pastaraisiais metais juvelyrinėje gamyboje vis dažniau naudojamas sitalas. Tai nauja medžiaga, gaunama stiklo kristalizavimo metodu, dėl kurio sitalas turi aukštesnes, palyginti su stiklu, fizines ir chemines savybes. Skaidrumas ir plati spalvų gama leidžia naudoti sitalus kaip įvairių, iš jų ir retų, akmenų analogus.

Dar viena nepaprasta juvelyrinė medžiaga – safyrinis stiklas. Specialistai žino jį kaip monokristalinį aliuminį ir naudoja laikrodžių gamyboje. Savo struktūra ši medžiaga panaši į safyrus, gautus sintetinimo metodu. Jis labai skaidrus, atsparus dilimui, nesidrumsčia ir nesibraižo.

Sintetiniai įdėklai naudojami įvairiuose gaminių modeliuose. Jie ilgaamžiškesni, atsparūs saulės spinduliams, aukštoms temperatūroms ir rūgščių poveikiui.