Šis saitas naudoja "cookies", kurie renka duonys, kad padėti Jums su teisingu turiniu ir reklama. Tęsiant šio saito naudojimą, Jus sutinkate, kad mes laikisyme ir naudosime куки Jūsų įrenginy

Blogas

0 0
Jūsų krepšys tuščias.

Perlas

Perlas – unikalus akmuo

Nuo senų laikų Rytų moterys puošėsi dirbiniais iš perlų. Senovės egiptiečiai manė, kad akmuo neša savo savininkui ilgaamžiškumą ir grožį. Viduramžiais susiklostė tradicija dovanoti nuotakai papuošalą iš perlų kaip ištikimybės ir tyrumo ženklą. Brangią dovaną turėdavo įteikti būsimas vyras arba jo tėvai.

 

Kaip atsiranda perlas

Su neįprasto akmens atsiradimu susiję nemažai legendų, nes perlas yra unikalus brangakmenis, turintis organinę kilmę. Jis susidaro ne žemės gelmėse, kaip kiti brangakmeniai, o moliuskų perluočių Pinctada arba Pteria, gyvenančių sūriuose ir gėluose vandenyse, kriauklėse. Todėl natūralūs perlai skirstomi į jūrinius ir upinius.

Iš tikrųjų akmens formavimasis – tai apsauginė moliusko reakcija į pašalinį daiktą (pavyzdžiui, smiltelę), kuris pateko į kriauklę. Negalėdamas atsikratyti pašalinio daikto, perlinis moliuskas aptraukia jį ypatinga medžiaga, perlamutru, taip pat, kaip ir augant jo paties kriauklei. Akmens forma labai priklauso nuo to, kur jis formuojasi, o masė – nuo moliusko dydžio.

Anksčiau jūrose ir upėse gyveno daugybė perluočių. Tačiau aukšta akmens vertė paskatino moliuskų neteisėtą gaudymą ir jų masinį naikinimą. Taip atsirado būtinybė auginti moliuskus dirbtiniu būdu.

Kultūriniai perlai

Klaidinga manyti, kad kultūrinis perlas nėra natūralus. Specialiomis sąlygomis išaugintas akmuo – organinis darinys, o ne dirbtinė imitacija. Šiuo metu apie 90 % pasaulyje parduodamų perlų yra kultivuoti. Šį būdą XVIII amžiuje išrado Je Džin Jangas. Tuo metu Kinijoje perlai buvo prilyginti valiutai. Kad galėtų išmaitinti šeimą, apsukrus kinas pradėjo auginti „pinigus“. Vėliau europiečiai patobulino procesą, pritaikę praktikoje biologinių eksperimentų duomenis. Ir tik XX amžiaus pradžioje perlai pradėti kultivuoti pramoninėmis apimtimis.

 

Kaip vyksta kultivavimas? Į kriauklę įdedamas koks nors svetimkūnis, pavyzdžiui, perlamutrinis karoliukas. Paskui perluotė patalpinama specialiame vandens telkinyje, kuriame moliuskams sukuriamos idealios sąlygos. Tokiomis sąlygomis vienas jūrų perlas išauga per 3 metus, o upių – per 2. Visą tą laiką kriaukles stebi specialistai, todėl kultivavimas – nelengvas ir labai kruopštus darbas. Pagal tiekiamas išaugintų perlų apimtis pasauliniai lyderiai yra Japonija ir Kinija. Mažesnes apimtis siūlo Australija, Indija, Filipinai ir kai kurios Pietryčių Azijos šalys. Kultivuoti perlai yra aukštos kokybės ir plačiai naudojami juvelyrinėje pramonėje.

Gamtinės perlų savybės

Perlų kietumo koeficientas yra 3–4 vienetai. Nepaisant to, akmuo atrodo labai kietas ir perskelti jį praktiškai neįmanoma. Ypatingą perlų blizgesį lemia jų sandara. Akmens spalva priklauso nuo vandens sudėties moliusko gyvenamojoje vietoje, taip pat nuo jo rūšies. Etaloniniais laikomi balti perlai su kreminiu, rožiniu arba melsvu atspalviu. Taip pat aukštai vertinami ir spalvotos akmens atmainos: juoda, pilka arba auksinė. Perlų masės matavimo vienetas yra granas (1 granas lygus 0,25 karato), tačiau pastaruoju metu vis dažniau naudojami visuotinai priimti karatai. Akmens vertė priklauso nuo jo formos. Aukštai vertinami natūraliai lygūs apvalūs perlai.