Šis saitas naudoja "cookies", kurie renka duonys, kad padėti Jums su teisingu turiniu ir reklama. Tęsiant šio saito naudojimą, Jus sutinkate, kad mes laikisyme ir naudosime куки Jūsų įrenginy

Blogas

0 0
Jūsų krepšys tuščias.

Chrizolitas arba Peridotas

Toli gražu ne kiekvienas akmuo gali pasigirti tokiu poetišku pavadinimu. Chrizolitas tokią privilegiją gavo už ypatingą optinę savybę, kurią pastebėjo dar senovės romėnai. Sutemus arba esant vakariniam apšvietimui, mineralas netenka savo žalsvai gelsvo atspalvio ir įgyja sodrią smaragdiškai žalią spalvą.

Senovėje klastingasis akmuo apgavo nemažai brangenybių ieškotojų. Saulės šviesoje jų rasti „smaragdai“ virsdavo chrizolitais. Šis pavadinimas kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: chrysos – auksinis ir lithos – akmuo. Prancūzijoje mineralą dažniau vadino olivinu, o tarp profesionalių juvelyrų įsitvirtino peridoto pavadinimas.

 

Už jo ypatingą savybę chrizolitas daugelį amžių vadinamas „permainų akmeniu“. Neatsitiktinai mineralas buvo mėgstamas Egipto karalienės Kleopatros, pasižymėjusios ne tik nuostabiu grožiu, bet ir permainingu charakteriu, akmuo.

Vienas iš nedaugelio

Chrizolitas – vienas iš nedaugelio akmenų, kurie gamtoje sutinkami tik vienos spalvos. Todėl jis laikomas retu mineralu. Auksiniai žalio atspalvio atsiradimas priklauso nuo geležies, magnio ir nikelio priemaišų kiekio. Be auksinio, chrizolitas dar gali turėti alyvinį, pistacijų ir geltoną atspalvius, ir tai akmens minkštam švytėjimui suteikia dar daugiau paslaptingumo.

Būtent dėl ypatingo briaunų švytėjimo, primenančio saulės spindulių žaidimą, šis akmuo taip išpopuliarėjo.

Chrizolitas ne tik keičia spalvas. Šis permainų akmuo reikalauja ypatingo dėmesio, nes yra palyginti trapus. Pagal Moso skalę mineralo tvirtumas – apie 6,5 vienetų. Todėl akmenį rekomenduojama saugoti nuo rūgščių ir kietų daiktų poveikio. Chrizolitas neišlaiko aukštų temperatūrų, todėl juvelyrų darbas tampa dar sudėtingesnis.

Chrizolitas ir chrizoprazas: kaip atskirti

Iš pirmo žvilgsnio šie akmenys atrodo vienodi: abu yra žalios spalvos ir apdovanoti auksiniu blizgesiu. Tačiau yra kelios gudrybės, padedančios atskirti šiuos panašius mineralus.

Chrizolitas skaidresnis, tuo tarpu chrizoprazas gana matinis.

Permainų akmens žalsvas atspalvis tamsesnis, negu antro mineralo žalumas („prazos“ graikiškai – poro žaluma).

Chrizolitas trapesnis, bet neišblanksta nešiojamas, kaip chrizoprazas.

Išvardinti skirtumai svarbūs juvelyrams, o štai astrologai šių akmenų neskiria. Jų nuomone, abu akmenys dovanoja dvasinę ramybę ir mažina įtampą.

Ar žinote, kad...

Pasirodo, iš pradžių chrizolitas, skirtingai nei kiti mineralai, nebuvo juvelyrinių gaminių atributas. Kur kas dažniau jis buvo naudojamas religiniams apdarams, kulto reikmenims puošti ir buvo žinomas kaip vyrų akmuo.

Beveik 193 karatų alyvinis chrizolitas puošė Rusijos imperijos karūną. Anksčiau akmuo buvo įrėmintas trylika deimantų. Dabar vertybė saugoma Deimantų fonde Maskvoje.

Gamtoje dažniausiai sutinkami apie 3 karatų masės chrizolitai, o 10–15 karatų sveriantys mineralai – retenybė.

Permainų akmuo buvo labai populiarus Prancūzijoje, papuošalus su tuo akmeniu turėjo daugelis. Todėl prancūzų kalboje iki šiol išliko posakis: „Kas turi du olivinus, tas turi jų per daug“.

Bet mums to aiškiai maža. Kodėl? Todėl, kad žali akmenys vėl madingi.

Kur išgaunami chrizolitai

Nors akmens būdas „permainingas“, jo radimvietės nesikeičia. Chrizolitų klodai randami iki 400 metrų gylyje, tačiau ne visi rasti egzemplioriai tinka juvelyriniams dirbiniams.

Mineralo išgavimu ir eksportu garsėja tokios šalys, kaip Australija, Brazilija, Rusija, Pakistanas, Zairas ir Mianmaras. Be to, mineralas neretai randamas Afganistane, Mongolijoje, Šri Lankoje, Tanzanijoje ir PAR.

Be to, chrizolitai buvo aptikti archeologinių kasinėjimų metu Aleksandrijoje, Jeruzalės apylinkėse ir Graikijoje.

Geriausiais laikomi chrizolitai, rasti negyvenamoje Zebergeno saloje Raudonosios jūros baseine.

Juvelyrikos tendencijos

Paprastai chrizolitas šlifuojamas kaip deimantas. Dažniausiai jam suteikiama kabošono forma.

Siekdami pabrėžti gamtines spalvines akmens ypatybes, juvelyrai dažniausiai renkasi auksinius aptaisus. Paskutinė mados tendencija juvelyrikoje – auksiniai papuošalai su akmenų miksu. Chrizolito intarpai, suderinti su ametistais, fianitais, citrinais arba perlais, sukuria ryškų teigiamą papuošalo charakterį.

Tačiau sidabro mėgėjos irgi ras gaminių su chrizolitais. Vakariniai smaragdai, įrėminti sidabre, atrodo senoviniais karališkais papuošalais, kuriuos nešioti verti tik išrinktieji.