Šis saitas naudoja "cookies", kurie renka duonys, kad padėti Jums su teisingu turiniu ir reklama. Tęsiant šio saito naudojimą, Jus sutinkate, kad mes laikisyme ir naudosime куки Jūsų įrenginy

Blogas

0 0
Jūsų krepšys tuščias.

Auksas

Auksas žmonijai žinomas jau keli tūkstantmečiai, ir tai liudija archeologų rasti senųjų civilizacijų papuošalai. Auksas dėl jo atsparumo ir, žinoma, blizgesio, priskiriamas tauriesiems metalams. Gaminant auksinius juvelyrinius dirbinius, prie aukso tam tikru santykiu pridedama kitų metalų. Tai suteikia auksui reikalingų savybių ir spalvą. Gautas lydinys vadinamas brangiųjų metalų lydiniu.

Brangiojo metalo kiekis lydinyje vadinamas praba. Praba atskleidžia, koks gryno brangiojo metalo kiekis yra viename juvelyrinio lydinio kilograme. Pavyzdžiui, 585 prabos aukse yra 585 gramų gryno aukso, o visa kita – kitų metalų priemaišos.

 

Auksas yra nepaprastai plastiškas ir minkštas metalas. Iš vieno gramo aukso galima ištempti daugiau kaip 3 km ilgio vielą. Išvalcavus auksą plonyčiais, plonesniais negu žmogaus plaukas lapais, gaunamas plėvelinis auksas, arba aukso folija. Plėvelinis auksas plačiai naudojamas dekoruojant, auksuojant didelius objektus, pavyzdžiui, baldus ar interjero detales, skulptūras ir net kupolus. Ne taip seniai plėvelinis auksas pradėtas naudoti net kulinarijoje! Auksiniais lapeliais puošiami desertai, gėrimai, picos, sumuštiniai ir dar daug kas! Tačiau kulinarija – tai toli gražu ne viskas, kur naudojamas auksas. Auksas įeina į brangių tibetietiškų piliulių sudėtį. Manoma, kad tokios piliulės valo iš organizmo ligas ir nuodus, atstato jėgas ir žvalumą.

Baltas auksas

Daugelis klaidingai painioja baltą auksą su platina. Iš tikrųjų baltas auksas – tai lydinys su kitais metalais (pavyzdžiui, paladis, sidabras ir kt.), kurie suteikia metalui baltą spalvą. Nepaisant pavadinimo, baltas auksas ne visada būna idealiai baltas, jis gali turėti geltoną ar net rožinį atspalvį. Tokiais atvejais gaminiai iš balto aukso padengiami rodžiu. Rodis – tvirtas metalas, turintis patrauklų veidrodinį spindesį.

 

Raudonas ir rožinis auksas

Raudono aukso rausvas atspalvis išgaunamas pridedant į lydinį didelę dalį vario. Laikoma, kad raudonas auksas atsparesnis ir ilgaamžiškesnis ir praktiškai neblanksta. Labiausiai raudonas auksas paplitęs Rytų Europoje ir NVS šalyse. Raudonas auksas ilgai buvo vadinamas rusišku, tačiau dabar šis terminas paseno. Atsižvelgiant į vario kiekį lydinyje, aukso spalva gali keistis nuo raudonos iki rožinės.

 

Geltonas auksas 

Geltonas auksas vadinamas juvelyrikos klasika, jis yra sodrios geltonos arba citrininės spalvos, kuri gaunama lydant auksą su sidabru ir variu. Geltonas auksas tvirtai užkariavo Europos rinką. Vakarų šalių gyventojai linkę nešioti dirbinius būtent iš geltono aukso, nes laiko jį „tikru“, be to, jis asocijuojasi su karaliaus karūnos spalva. Geltonos spalvos auksą, kurdami prabangius liukso klasės dirbinius, renkasi ir daugelis pasaulinio garso dizainerių bei modeliuotojų. 

 Juodas auksas.

Juodą auksą galima gauti keliais būdais. Populiariausias yra gaminio padengimas juodu rodžiu arba ruteniu. Tačiau pažanga nestovi vietoje. Juodą aukso spalvą galima išgauti veikiant jį lazeriu, kuris aukso paviršiuje suformuoja nano struktūras. Apdorotas auksas visiškai neatspindi šviesos, todėl atrodo viisškai juodas. Gaminiai iš juodo aukso atrodo prašmatniai ir pritraukia aplinkinių žvilgsnius, su jais lengvai suderinami kitų spalvų metalai ir, žinoma, brangakmeniai.